Rąstiniai namai geriausias pasirinkimas žmonėms, kurie vertina sveiką gyvenimo būdą ir renkasi naturalią aplinką. Lietuvoje kylant pragyvenimo lygiui žmonės vėl atsigręžia į gamtą, jaunos šeimos nebenori gyventi miestuose, jų galvose planai statyti nuosavą namą iš ekologiškų statybinių medžiagų, pagrindinė jų yra mediena. Mediena išlieka populiariausia statybine medžiaga nuo seniausių laikų
Rastinius namus Lietuvoje dažniausiai stato iš pušies ir eglės, rąstai turi būti išdžiovinti ir atitinkamai paruošti. Rąstinių namų sienoms dėl savo atsparumo atmosferiniams veiksniams ir mažesnės deformacijos yra naudojama pušis, o eglė yra naudojama stogų konstrukcijoms. Iš eglės sienų negalima statyti nes pati mediena turi savybę sukinėtis, todėl laikui bėgant sienose gali rastis plyšiai.
Keli įdomūs faktai apie rąstinį namą:
Rąstinio namo ilgaamžiškumas, skandinavijoje yra namų siekiančių 600 metų. Lietuvoje yra išlikusių rąstinių namų pavyzdžių statytų prieš trejeta šimtmečių, šiandiena dar tebestovi Palūšės bažnyčia statyta 1750m, Aristavėlės dvaras statytas 1700m. Seniausios išlikusuos valstiečių sodybos iš XVIII amžiaus.
Įdomus faktas kad mediena kuri buvo naudojama statant tuos rastinius namus buvo kertama nederlingame dirvožemyje, esant blogom augimo sąlygoms medienos struktūra yra kietesnė, yra atsparesnė įvairiom apkrovom.
Kitas įdomus faktas, kad pušis turi augti 120-150 metų, kad būtu tinkama ręsti sienojus. Tai tikėtina kad tiek metų gali stovėti ir rąstinis namas, kuris skleis per šimtmečius sukaupta sakų aromatą, kuris teigiamai veiks žmonių sveikatą pasirinkusius gyvenimą rąstiniame name.