Kuliai, kurie visada, net ir sovietmečiu buvo nepriekaištinga tvarkomi, pastartuoju metu, dalyvaujant bendruomenei keičiasi tiesiog akyse. O šiemet miestelis tapo Mažąja kultūros sostine. Taigi „Sofijos festivalis“, kuris vyks liepos 21-27 dienomis, bus neįprasta ir nepaprasta teatro, muzikos, literatūros ir bendruomeniškumo šventė.
„Sofija Kymantaitė – būsimoji Mykalojaus Konstantino Čiurlionio žmona – tam tikrą laiką gyveno Kuliuose. Ji mokėsi pas bažnyčios vikarą J.Tumą-Vaižgantą. Kaip tik tuo metu Kuliuose klebonavo jos dėdė Vincentas Jerulaitis“, – garsios moters ryšį su šiuo Žemaitijos miesteliu priminė R.Masalskienė.
Kas tokia buvo Sofija, kuliškiams nebereikia aiškinti. Nors ir įpratę prie populiariosios muzikos, vietiniai gyventojai įsidėmėjo ir pianisto Roko Zubovas pavardę, ir „Aidijos“ chorą. „Būtinai atvažiuokit į „Sofijos festivalį“, – paakino net parduotuvės „Aibė“ pardavėja.
Pasak istorikės, Kulių gimnazijos direktorės Zuzanos Jankevičienės, J.Tumo-Vaižganto veiklos metais Kuliuose leista „Žinyčia“ pasiekdavo visus aplinkinius miestus, telkdama šviesuomenę lietuvybės ir kultūros puoselėjimui. „Taigi mūsų miestelyje vykstantis Sofijos festivalis jau tampa nauju kultūros simboliu. Netikėta ir gražu – kultūros šviesa iš nedidelio miestelio sklinda ne tik į artimiausią aplinką, bet ir į miestą“, – yra sakiusi Z.Jankevičienė. Paklaustas, kodėl Kuliai pasirinko Sofiją Kymantaitę – Čiurlionienę festivalio heroje, V.Masalskis – jis yra ir festivalio meno vadovas – atsakė: „Mūsų festivalio sumanymas yra tarsi Sofijos kultūrinės – švietėjiškos veiklos ir pastangų „užkrėsti kultūra“ tąsa“.
Nakvynė – sunku nenustebti. Keliaujantiems po Žemaitiją tai – svarbi žinia. Nes jie gali iš anksto susiplanuoti kelionės maršrutą taip, kad nors diena kita atitektų Kuliams. Juo labiau kad šiame miestelyje yra didelių stebuklų, pavyzdžiui, restoraną-kavinę-poilsinę „Karčema“ bei to paties pavadinimo svečių namus. Jie įkurti Kulių pašto pastate, – neįspūdingame mūriniame dviaukščiame pastate. Bet tereikia užsukti į vidų, kad skeptiškas žvilgsnis taptų nuostaba. Ar dažnai tenka solidžiuose viešbučiuose rasti patogią „dormėjinę“ pagalvę? Čiužinį, kuris „prisitaiko prie kūno?“ „Karčemoje“ yra būtent taip. Ir per festivalį tie jaukūs, skoningai įrengti svečių namai tikrai nebūna tušti. Įtiks visiems.
Pasak R.Masalskienės, trečiasis „Sofijos“ festivalis vyks penkiose skirtingose erdvėse: Kulių kultūros centro didžiojoje ir mažojoje salėse, Kulių bažnyčios parke ir jame esančiame istoriniame XVIII a. kultūros paveldo pastate. Savaitę – nuo liepos 21 dienos iki liepos 27 dienose Kuliuose gyvensiantys ir kursiantys festivalio menininkai bendraus su norinčiais giliau pažinti jų kūrybos pasaulį. Festivalio programoje – šeši įvairiausio stiliaus nemokami koncertai ir spektakliai: nuo unikalaus šiuolaikinio šokio mono spektaklio, kuriame šoks daug metų Prancūzijoje kurianti Lora Juodkaitė iki tradicinę Karibų salų kalypso muziką atliekančio gitaristo ir vokalisto Mark Dopson iš Trinidado ir Tobago. Ne vieną širdį suvirpins ir puikia akustika garsėjančioje Kulių bažnyčioje vyksiantis Romualdo Gražinio vadovaujamo jaunimo choro „Aidija“ koncertas „Tėvyne mūsų, kur esi širdy“.
Ko gero, nepritrūks kartu dainuojančių žiūrovų ir per G.Kuprevi čiaus miuziklą „Ugnies medžioklę su varovais“. Jėzuitai, J.Tumas-Vaižgantas ir Kuliai Kiekvienas bažnytkaimis turi savo bažnyčios istoriją ir savo parapijos atlaidus. Kuliuose liepos antroje pusėje tai bus „škaplierna“, – Šv. Mergelės Marijos škaplierinės atlaidai, vyksiantys Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje. Pirmoji medinė bažnyčia Kuliuose, kaip rašoma Telšių vyskupijos (jai priklauso Kulių parapija) interneto svetainėje, buvo pastatyta 1644 m. 1897 m., prasidėjus naujos bažnyčios statybai, senoji medinė buvo nugriauta, o pamaldos kurį laiką vykdavo kapų koplyčioje, – joje buvo vienas altorius. Plytos būsimai bažnyčiai buvo daromos rankiniu būdu laikinai įrengtoje plytinėje. Medieną bažnyčios statybai padovanojo grafas Mykolas Oginskis. Šventovė buvo statoma ir įrenginėjama parapijiečių lėšomis. Architekto K. E. Strandmanno suprojektuota klasicistinio stiliaus bažnyčia parapijai nepatiko, todėl, vyskupui leidus, buvo pristatytas istorizmo stiliaus bokštas. Jis projekte nebuvo numatytas. Pagrindiniai bažnyčios statybos darbai buvo užbaigti 1900 m., bet bažnyčios įrengimo darbai ir po to dar tęsėsi. 1918 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas Kuliuose gyveno 1898-1901 metais. Ten jis redagavo „Tėvynės sargą“, rašė „Pragiedrulius“. XVIII a. Kuliai priklausė vienuoliams jėzuitams. 1896 m. Kulių klebonas Vincentas Jarulaitis su kunigaikščiu Mykolu Oginskiu ir parapijiečiais pradėjo rūpintis naujos mūrinės bažnyčios statyba pagal švedų architekto K. Straudmano projektą. Primenama, kad tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau negu kitose Lietuvos vietose. Gyventojai dar prieš spaudos draudimą daug skaitė iš lietuviškų maldaknygių.