Kiekvienam naminiam gyvūnui yra reikalingos veterinaro paslaugos bent kelis kartus gyvenime arba nuolatos. Tačiau augintiniai neretai į veterinarus reaguoja taip, kaip maži vaikai į odontologus – labai bijodami. Kodėl taip yra, ir kaip to išvengti?
Baimės požymiai
Jeigu augintinis bijo veterinaro, jam nesvarbu, ar tai Jakovo veterinarijos klinika, ar kokia nors kita – jis tiesiog bijos veterinaro ir atpažins jį kone iš tolo. Galbūt veterinarijos kliniką atpažins iš kvapo. Gal iš specifinių garsų. O gal ir tam tikrų veiksmų išskirtinumo: kur dar būna taip, kad šeimininkai kartu vežtųsi augintinį, leistų lipti jam iš mašinos, eiti drauge, o tuomet visas dėmesys būtų skirtas būtent augintiniui ir jis būtų greitai užkeltas ant stalo. Tai kas, kad iškart jam kažkas duos skanėstų ir meiliai kalbins, bet viskas čia primins kažką baisaus ir norėsis kuo greičiau sprukti. Taigi, nervingai besijaučiantys ir veterinaro bijantys gyvūnai tą stresą parodo panašiai: visų pirma, yra pasimetę, dairosi ir žiūri, per kur galėtų pasprukti. Gali rodyti agresiją, jeigu kažkas (net šeimininkas) prie jų lenda apžiūrai: gal kanda, draskosi, urzgia, šnypščia ir pan. Atskirai kai kurie gyvūnai turės dar ir savo apsaugos mechanizmus, pavyzdžiui, skunkai paleis kvapą. Įdomu tai, kad kvapo liaukas turi ir šunys, kurie taip pat galės padaryti šį dalyką, ir tai bus labai nemalonu. Labai jautrūs gyvūnai iš baimės gali apsišlapinti ar tuštintis, vemti, pasižymės dideliu seilėtekiu. Pirmieji požymiai galbūt bus užsispyrimas ir nenorėjimas eiti į kliniką.
Kokių klaidų nedaryti šeimininkams
Skaityti toliau → Ką daryti, kad augintinis nebijotų veterinaro